Apie projektą

Šiuo projektu siekiama išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą, esantį Lietuvoje ir Latvijoje bei jį aktyviau pritaikyti turistų lankymui; pasitelkiant įvairias viešinimo priemones padidinti lankytinų vietų žinomumą, paskatinti žmonių domėjimąsi regionu. Projekto įgyvendinimo metu siekiama pasitelkiant inovatyvias priemones sukurti bendrą regioną apimantį turistinį maršrutą. Projekte dalyvauja 7 partneriai: 3 iš Lietuvos, 4 iš Latvijos. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame bus pažymėta po 10 lankytinų objektų iš kiekvieno partnerio teritorijos. Tam, kad objektai būtų patrauklesni, ir jų infrastruktūra tinkamesnė turistų lankymui, bus investuojama į jų pritaikymą. Projekto tikslas - sukurti darnią Lietuvos ir Latvijos turizmo plėtojimo sistemą, įgyvendinti pavyzdinį projektą, parodantį kaip regioninis turizmo potencialas gali padėti pasiekti gerų rezultatų jį tinkamai išnaudojant.

Turizmo plėtra ne tik leidžia Lietuvai ir Latvijai tapti matomomis pasaulyje, o tai labai svarbu ekonomikos augimui, bet ir leidžia geriau suprasti Baltijos kultūros bendrą erdvę. 2013 m. Lietuvoje apsilankė 1,552 mln. užsieniečių, iš kurių 146,3 tūkst. buvo latviai, tačiau tik 42 proc. šių žmonių liko tik vienai dienai (be nakvynės). Latviją aplankė 5.04 mln. užsieniečiai, iš kurių 34 proc. buvo iš Lietuvos, bet tik 73 proc. lankytojų vienadieniai ­– Latvijoje lankėsi vieną dieną (be nakvynės). Apskritai, Baltijos jūros regione ir aplinkinėse teritorijose, Lietuva ir Latvija yra laikomos vientisa turizmo struktūra ir jų perspektyviniai bendri turistiniai maršrutai yra susiję su Šiaurės šalimis. Lietuvos ir Latvijos regionuose yra daugybė individualių pramogų, kurios integruojant į bendrą maršrutą, gali sukurti stiprią sinergiją ir padidinti regiono patrauklumą turizmui, supaprastinant užsienio turistų pramogų paieškos maršruto planavimą regione. Projektas apima labai didelę teritoriją.

Pastaruoju metu turizmas tapo viena iš svarbiausių ekonominių sričių pasaulyje. Daugeliu atveju šalims turizmas duoda didelę naudą. Tai skatina užimtumą, privataus verslo augimą ir infrastruktūros plėtrą. Turizmo sektoriaus plėtra yra ypač tinkama mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Turizmo plėtra visame pasaulyje sąlygoja konkurenciją tarp atskirų regionų, arba skatina regionų formavimąsi į vieną bendrą, siekiant pritraukti daugiau turistų. Auga susidomėjimas natūraliu ir kultūriniu turizmu, vis daugiau žmonių ieško patrauklaus turistinio maršruto. Vis labiau populiarėja kelionės pavieniui ar mažomis grupėmis. Lietuva ir Latvija yra konkurencingos turizmo srityje, o lemiamą vaidmenį atlieka istorinė praeitis, ilgalaikis kultūros paveldas ir natūrali aplinka. Viena vertus, Latvijoje ir Lietuvoje galima tarptautinei bendruomenei pristatyti atskirų savo regionų identitetus ir gauti didžiausią ekonominę, socialinę ir politinę nauda, kita vertus, yra iššūkis išgyventi didėjant turistų pritraukimo konkurencijai. Visa tai skatina išnaudoti esamą šalių potencialą tinkamai plėtojant patrauklius turistinius maršrutus regione, tinkamus tyrinėti objektus, kurie yra unikalūs dėl jų kraštovaizdžio ir kultūrinių savybių.

Darnaus turizmo koncepcija remia optimalų gamtos išteklių naudojimą, kuris yra turizmo plėtros pagrindas, esminių ekologinių procesų išsaugojimą ir gamtos paveldo bei biologinės įvairovės išsaugojimą, pagarbą priimančiųjų bendruomenių socialinei kultūrai, autentiškumui, išsaugant jų įtvirtintą gyvą kultūrinį paveldą ir tradicines vertybes bei prisidedant prie tarpkultūrinio supratimo ir tolerancijos, užtikrinant veiksmingą ilgalaikę ekonominę veiklą, teikia socialinę ir ekonominę naudą visoms šalims, teisingai paskirstant išmokas. Atvykę užsienio turistai naudojasi vietinių gamtos išteklių visuma, moka už komunalines paslaugas – visa tai teigiamai veikia vietos ekonomiką. Turistų atvykimas padidina prekybos apimtis, finansines pajamas, sukuria darbo vietas, padeda surinkti daugiau mokesčių ir skatina kitą ekonominę veiklą. Ekonominis atvykstamojo turizmo rezultatas turi platų poveikį ekonominiam augimui. Turistai daro įtaką prekybai ir darbo rinkai tame regione, kuriame jie lankosi. Tiesioginis ekonominis atvykstamojo turizmo poveikis jaučiamas pradiniame turizmo verslo etape – nuomos vietos, viešbučiai, restoranai, keleivinio transporto įmonės, laisvalaikio ir mažmeninės prekybos veikla. Tačiau kuo didesnis pinigų kiekis atsiranda rinkoje, kuris patenka per bet kurį ekonomikos sektorių, įskaitant turizmą, reiškia ne tik tai, kad vystosi viena verslo sritis – per turizmą ateinantys pinigai reiškia didesnes investicijas kitose srityse. Atvykstamasis turizmas pritraukia investicijas, generuoja pajamas ir gerina prekybos pusiausvyrą, kuria darbo vietas, skatina kokybišką lankomų regionų populiacijų plėtra.

Lietuva ir Latvija visada buvo kaimyninės šalys, kurios padėjo įtvirtinti stiprius, išbandytus santykius. Šios šalys ne tik dalijasi istoriniu paveldu, bet ir įvairiais verslo ir kultūriniais ryšiais, asmeniniais santykiais, susipynusiais žmonių likimais. Visa tai sukuria puikų pagrindą tautų bendradarbiavimo plėtrai. Sėkminga ir lanksti ekonominė partnerystė yra gerų politinių Lietuvos ir Latvijos santykių palaikymo pagrindas. Tvirtesni prekybos santykiai ir ekonominė integracija tarp dviejų šalių prisideda prie stabilumo ir ekonomikos augimo. Latvija ir Lietuva yra vienos iš pagrindinių ekonominės srities partnerių. Nepanaudotos turizmo galimybės atskleidžiamos lyginant Lietuvą ir Latviją su kitomis ES šalimis dėl užsienio turistų nakvynės per metus vienam gyventojui. 2014 m. rodiklis Lietuvoje buvo 1,03, Latvijoje – 1,44. Lietuva ir Latvija nepilnai išnaudoja savo potencialą gerinant turizmo efektyvumą. Aplankyti objektai nebuvo visiškai rekonstruoti ir pritaikyti lankytojams. Interneto erdvė rodo, kad trūksta informacijos apie regionus ar dominančias vietoves, arba pateikta informacija yra fragmentiška ir neteikia teisingo rezultato. Šiuolaikinis turizmas yra labai dinamiška veikla, todėl, norint gauti didesnę turizmo rinkos dalį, būtina plačiai taikyti pažangias technologijas. Šiuolaikinių technologijų taikymas turizmo srityje yra vienas iš svarbiausių turizmo plėtros rodiklių. Sukūrus nuoseklią bendrą Lietuvos ir Latvijos turizmo plėtros sistemą, mes pasieksime veiksmingą rezultatą.

Bendrasis Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo abipus sienos tikslas – vystyti Lietuvos - Latvijos regioninę plėtrą abipus sienos socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse, siekiant sustiprinti, skatinti ir remti savivaldybes ir bendruomenes pasienyje, taip pat pagerinti abiejų šalių partnerystę. Bendradarbiavimas abipus sienos ir jo darnus įgyvendinimas gerokai padidins abiejų šalių vystymąsi užtikrinant, kad piliečiai ir administracija aktyviai ir reguliariai dalyvautų socialinėje veikloje. Abipusės veiklos įgyvendinimas užtikrins abipusį supratimą. Tvirtesnis Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas atitinka abiejų šalių strateginius interesus ir turėtų būti nuolat skatinamas ir plėtojamas įvairiose srityse. Tarpusavio parama, bendros iniciatyvos, konkretūs projektai – ne tik suartina Baltijos šalis, bet ir stiprina žmonių santykius bei bendrumo jausmą. Vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Latvijos uždavinių ateičiai, nepaisant to, kad globalizuotame pasaulyje integracijos procesai neišvengiamai prasiskverbia kiekvienoje gyvenimo sferoje ir mažina ekonominius ir socialinius skirtumus, yra ir toliau sutelkti bei sustiprinti savo tautos kultūrą ir išsaugoti tautinį identitetą. Bendra veikla skatina nuolatinį ir tvarų Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą abipus sienos. Projektas sukurs artimus santykius, kurie, tikėtina, bus išlaikyti net ir projektui pasibaigus. Vykdydamos šį projektą kartu abi šalys pasieks žymiai geresnių rezultatų nei įgyvendindamos jį atskirai. Projektas ne tik užtikrins programos tikslų įgyvendinimą, bet ir bus naudingas pasauliniu mastu.